Um hugsanaskekkju og markašslegt hugrekki

Ég rakst į grein ķ Fréttablašinu ķ morgun frį framkvęmdastjóra Markašsrįšs kindakjöts sem ég sem markašsmašur og įhugamašur um markašsmįl hef veriš hugsi yfir. Greinin er gott dęmi um hugsanaskekkju varšandi markašsmįl sem viršist nokkuš algeng og mašur sér reglulega ķ vištölum viš fólk vķšsvegar śr atvinnulķfinu. 

Vandamįl saušfjįrbęnda eru flestum sem fylgjast meš fréttum og žjóšmįlum kunn og ekki žarf aš eyša hér mörgum oršum ķ žau vandręši. Salan į kjöti er of lķtil, nś svo er lķka hęgt aš horfa į žetta frį hinum endanum og draga žį įlyktun aš framleišslan sé of mikil. Sitt hvor hlišin į sama peningnum.

Til žess aš kveikja įhuga hjį erlendum feršamönnum sem sękja landiš okkar heim įkvaš Markašsrįš kindakjöts aš keyra ķ gang auglżsingaherferš sem aš mestu beindist aš samfélagsmišlum. Framkvęmdastjórinn skrifar:

„Kraftmikil veršlaunaherferš hófst į samfélagsmišlum į seinni hluta sķšasta įrs. Notendur hafa séš efniš um 14,5 milljón sinnum sem er harla gott. Herferšin var nżlega veršlaunuš af FĶT og tilnefnd til norręnu Emblu-veršlaunanna 2017. Aš auki eru um 100 veitingastašir ķ samvinnu um aš setja ķslenskt lambakjöt ķ öndvegi. Almenn įnęgja er hjį samstarfsstöšunum og aš jafnaši hefur salan hjį žeim aukist umtalsvert.“

Allt er žetta gott og blessaš, en stašreyndin er samt sś aš veršlaun fyrir hönnun herferšar selur ekki lambakjöt. Hversu margir sjį markašsefniš er įhugaverš tala en ķ markašslegu tilliti er hśn merkingarlaus nema fylgi meš hversu margir af af žessum 14,5 milljónum tóku kaupįkvöršun eftir aš hafa séš markašsefniš. Fram kemur aš 100 veitingastašir hafi veriš ķ samstarfi viš Markašsrįšiš og sala hjį žeim hafi aš jafnaši aukist umtalsvert. Oršalagiš „aš jafnaši“ gefur vķsbendingu um aš salan hafi ekki aukist meš sambęrilegum hętti į öllum žessum stöšum sem bendir til žess aš önnur atriši en herferšin sjįlf hafi įtt žar hlut aš mįli. Voru žeir sem įkvįšu aš kaupa lambakjöt į žessum veitingastöšum spuršir af hverju žeir völdu lamb? Eša voru žeir bešnir aš svara nokkrum spurningum sem hefšu aušveldaš raunverulega greiningu į įrangri? 

Hér fellur Markašsrįšiš ķ žį gryfju aš reyna réttlęta takmarkašan įrangur af herferšinni meš žvķ aš slį um sig tölum og fullyršingum litlu skipta fyrir afkomu greinarinnar. Ķ žessu liggur hugsanaskekkjan sem ég nefndi hér aš ofan. Žaš er žannig ķ heimi markašmįla aš oft ganga markašsašgeršir ekki upp meš žeim hętti sem lagt var upp meš. Žį skiptir mestu aš hafa hugrekki til žess aš višurkenna aš įętlanir gengu ekki upp, reyna aš greina enn betur hver orsökin var, breyta nįlguninni og reyna aftur. 

Ķ žessu ljósi er fullyršing um žaš aš herferšin gagnvart erlendum feršamönnum hafi veriš vel heppnuš einkennileg. Engar af žeim tölum sem settar eru fram ķ umręddri grein styšja žį fullyršingu. Žvert į móti er flest sem bendir til žess aš herferšin meš tilliti til söluįrangurs sé sokkinn kostnašur sem litlu hefur skilaš. Allavega er žaš nišurstašan sem lesa mį ķ afuršarverši til bęnda.


Samkeppnin į olķumarkaši

Samkvęmt frétt ķ Morgunblašinu 4. įgśst sķšastlišinn selur Costco sjötta hvern dropa af bensķni sem seldur er į landinu. Samkvęmt heimildum Morgunblašsins er tališ aš hlutdeild heildsölurisans sé meš rśmlega 15% į höfšušborgarsvęšinu. Ljóst er aš afkoma olķufélaganna mun aš einhverju leiti taka miš af žessari hlutdeildartilfęrslu žegar nęsta uppgjör veršur birt.  

Ég eins og eflaust margir fleiri hef bešiš meš óžreyju eftir višbrögšum frį žeim ašilum sem hafa veriš aš missa hlutdeild sķna sķšustu vikurnar. En viti menn žaš er ekkert aš frétta. Žetta er fariš aš minna į strśtinn sem stingur höfšinu ķ sandinn og ętlar aš bķša af sér vandręšin. 

Costco er aš selja bensķn meš mjög lįgri įlagningu sem erfitt eša lķklega śtilokaš er fyrir samkeppnisašilana aš elta. Žį skildi mašur ętla aš eitthvaš annaš yrši gert til žess aš rétta śr lķnunni į sölugrafinu sem hefur lķkast til hallaš heldur mikiš nišurįviš sķšustu vikurnar. Öllum ętti aš vera ljóst aš samkeppni ķ verši (e. Price Competition) gengur ekki. 

Neibb žaš er ekkert aš gerast, ekki sjįanlegar breytingar ķ žjónustuframboši eša vöruśrvali og alger stöšnun ķ veršum į eldsneyti.   Žegar skošašur er vefurinn GSMbensin.is žar sem skoša mį rauntķmaupplżsingar um bensķnverš hjį öllum nema Costco, eru öll stóru gömlu olķufélögin į sama staš veršlega meš hęsta veršiš. Sjįlfsafgreišslustöšvar ķ eigu žessara sömu ašila eru aš selja eldsneytiš į lęgra verši en žjónustustöšvarnar.

Eitt af žvķ sem einkennir fyrirtęki meš mikla markašslega fęrni er aš žegar žau nį višskiptasambandi viš višskiptavini sķna žį reyna žau eftir fremsta megni aš uppfylla žarfir višskiptavinarins į sem flestum svišum til žess aš hann (višskiptavinurinn) įkveši aš nota stęrri hluta af rįšstöfunarfé sķnu hjį žeim. 

Žessu er öfugt fariš hjį olķufélögunum. Žannig hrekja žau meš veršstefnu sinni višskiptavini sķna frį žjónustustöšvum žar sem möguleiki er į žvķ aš selja ašra vöruflokka og višbótar žjónustu, og beina žeim į mannlausar sjįlfsafgreišslustöšvar žar sem eldsneytisdropinn er į lęgra verši. Ef žessi félög hefšu įhuga į žvķ aš bęta hjį sér afkomuna ętti žetta aš sjįlfsögšu aš vera alveg öfugt. Veršiš ętti aš vera lęgst į žjónustustöšvunum til žess aš laša višskiptavinina žangaš sem hęgt er aš selja žeim eitthvaš aukreitis. 

Sś ašferšafręši aš vinna nįnar meš višskiptavinum sķnum, žjónusta žį betur og um leiš fį meira greitt fyrir aukna og betri žjónustu er alžekkt. Markašskostnašur viš žį ašferšafręši er minni en vera sķfellt aš sannfęra višskiptavini annarra aš skipta yfir. Sś ašferšafręši sem ķslensku olķufélögin hafa notaš um langt skeiš sem gengur śt į aš senda stóran hluta višskiptavinina sinna ķ žjónustulausa sjįlfsafgreišslu, sem mögulega er hjį samkeppnisašila er glórulaus ķ žvķ įstandi sem nś rķkir į žessum markaši. 

 


Karllęg samgöngustefna Samfylkingar

Eva H. Baldursdóttir varaborgarfulltrśi Samfylkingarinnar ritar ķ Fréttablašiš pistil ķ vikunni sem hśn kallar „Einokun einkabķlsins“. Ķ žessum pistli heldur Eva žvķ fram aš umręšur um almenningssamgöngur hafi fęrst ķ hęgri og vinstri dilka žannig aš žeir sem teljast vera meš stjórnmįlaskošanir til hęgri, telji sig žurfa aš vera ķ haršri vörn fyrir einkabķlinn. Eva skrifar einnig:

„Ef spįr um fjölgun ķbśa ganga eftir veršum viš aš fara aš feršast meira saman ef samgöngukerfiš į aš ganga upp. Markmišiš er aš Reykjavķk verši borg meš betri almenningssamgöngur. Sś sżn felur ķ sér skemmtilegri borgarbrag og fer saman viš markmiš um žéttingu byggšar. Ašgeršum ķ žį įttina veršu žvķ haldiš įfram.“

Ég er algerlega ósammįla varaborgarfulltrśanum varšandi žessar skošanir hennar. Ķ fyrsta lagi er nįnast barnalegt aš halda žvķ fram aš žaš fari eftir gömlu litrófi stjórnmįlanna hvaša afstöšu menn hafa gagnvart einkabķlnum og almenningssamgöngum. Ég tel aš hver og einn ķbśi borgarinnar taki afstöšu ķ žessu mįli eftir žvķ hvaš hentar honum best. Aušvitaš eiga borgarbśar aš hafa frjįlst val um žaš hvaša samgöngumįta žeir nota hverju sinni. Žaš er algerlega óįsęttanlegt aš kjörnir fulltrśar taki sér vald til žess aš hrinda ķ framkvęmd žéttingarstefnu sem hefur skapaš mikiš fleiri vandamįl en hśn leysir. Žéttingarstefnu sem er fjandsamleg fyrir žį sem kjósa aš nota einkabķlinn til žess aš feršast um borgina. Flestir borgarbśar žekkja žann vanda sem bśiš er aš skapa ķ mišborginni, en žangaš er nįnast ómögulegt aš fara į einkabķl žvķ erfitt er aš finna bifreišastęši fyrir bķlinn.

Žaš er jś žannig aš žegar bśnir eru til, į markvissan hįtt flöskuhįlsar ķ kerfi eins og samgöngukerfi žį hverfa ekki vandamįlin eins og nśverandi meirihluti viršist halda. Flöskuhįlsarnir og vandamįlin fęrast bara til. Gott dęmi um žetta er nżbyggingar žęr sem er veriš aš reisa viš śtvarpshśsiš ķ Efstaleiti m.a. į žeim bķlastęšum sem viš hśsiš voru. Bķlarnir hverfa ekki heldur fęrast til og verša ķbśum nęrliggjandi gatna til ama og leišinda. En žaš viršist ekki skipta meirihlutann ķ borginni nokkru mįli. 

Stašreyndin er sś aš fulltrśar nśverandi meirihluta ķ borginni hafa ekki enn lįtiš gera alvöru umferšarmódel af Reykjavķk žar sem miš er tekiš af žeirri žróun sem er į sjóndeildarhringnum. Žvķ eru fullyršingar um grķšarlegan kostnaš eša eins og Eva kżs aš kalla žaš „Villtustu draumar talsmanna malbiksframkvęmda“ ķ besta falli innihaldslaus įróšur sem engin rök eru į bak viš.  Žaš er lįgmarkskrafa žegar kjörnir fulltrśar storma fram meš svona fullyršingar aš žęr séu studdar rökum. 

Engin vafi er aš nż tękni mun geta aukiš afköst umferšarkerfisins ķ Reykjavķk umtalsvert. Žannig gętu einfaldir hlutfallslega ódżrir hlutir eins og samhęfš tölvustżrš umferšarljós gert mikiš gagn ķ aš létta į umferšarvanda borgarinnar. Annaš dęmi er aš į Miklubraut eru 6 akreinar, meš tölvustżringu og sjįlfkeyrandi bifreišum er lķtiš mįl aš hafa götuna 5 akreinar ķ įtt til höfušborgarinnar į morgnanna og 5 akreinar frį henni sķšdegis. 

Ofur įhersla Samfylkingarinnar į almenningssamgöngur og notkun į reišhjólum er einkennileg žvķ hśn gengur žvert į jafnréttisstefnu žį sem flokkurinn hefur viljaš kenna sig viš. Samgöngustofa og Gallup stóšu aš višhorfskönnun mešal vegfaranda ķ umferšinni. Sś višhorfskönnun sżnir mešal annars aš konur hjóla nįnast ekkert yfir vetrartķmann. Ein skżring gęti veriš sś aš žęr žurfi einkabķlinn til aš keyra börn sķn, frį skóla ķ tómstunda og ķžróttastarf. Almenningssamgöngur eru fyrir fólk meš börn į heimilinu ekki kostur žvķ žaš tekur of langan tķma žar sem ķžrótta og tómstundastarf er sjaldnast ķ nęsta nįgrenni og Borgarlķna breytir engu žar um. Žannig er įhersla Samfylkingarinnar į hjólreišar og almenningssamgöngur karllęg ķ meira lagi. 

Žaš er slęm stefna aš reyna aš gera almenningssamgöngukerfiš aš raunhęfum valkosti meš žvķ aš žrengja verulega aš einkabķlnum. Skynsamlegra er aš byggja upp og styrkja innviši alla og gefa meš žvķ ķbśum og gestum borgarinnar frjįlst val um žaš hvaša feršamįta žaš kżs.


Ķ hverju liggur markašssnilldin

Eggert Žór Kristófersson forstjóri N1 var ķ vištali ķ helgarblaši DV fyrir skömmu. Žar voru höfš eftir honum ummęli sem ég er bśin aš vera nokkuš hugsi yfir frį žvķ aš ég sį blašiš. 

Fyrri ummęlin eru žessi: (breišletrun er greinarhöfundar)

„Ég veit alveg hvaš kostar aš kaupa bensķn til Ķslands og selja žaš ef taka į tillit til alls kostnašar og fjįrfestinga sem eru talsveršar. Ef N1 myndi selja bensķn į sama verši og Costco žį myndi ég tapa į žvķ. Og af žvķ aš N1 er markašsrįšandi ašili į olķumarkašinum žį vęri žaš lögbrot og viš hjį N1 erum meš skżra sżn į aš fylgja eftir öllum lögum og reglum. Ólķkt okkur, žar sem bensķn og olķa eru okkar helsta söluvara, žį nota Costco-menn eldsneytiš til aš lokka fólk ķ verslunina sķna. Žess vegna nišurgreiša žeir bensķniš og žaš er greinilega markašskostnašur hjį žeim, sem er fķn strategķa hjį žeim en gengur ekki upp fyrir N1.“

Žessi orš forstjórans eru žess ešlis aš śt frį žeim mį skynja aš miklar fjįrfestingar félagsins og žį vęntanlega annarra olķufélaga hafa valdiš óešlilega hįu bensķnverši hér į landi ķ langan tķma. Takmarkalitlu fjįrfestingaręši žar sem byggšar eru bensķnstöšvar meš nokkurra metra millibili hefur veriš dengt yfir ķslenska neytendur įn žess aš žeir įtti sig eša eigi annan valkost fyrr en žį fyrst nś. Ķ žessu samhengi er athyglisvert aš žau olķufélög sem hafa nįnast enga žjónustu og litla yfirbyggingu skuli ekki hafa bošiš betur. Žau hafa kosiš aš halda veršlagningu sinni nįlęgt veršum žeirra stęrri sem bjóša betri žjónustu. žjónusta er jś talin vera einn af mikilvęgustu lykilžįttum sem smįsölufyrirtęki geta nżtt sér til aš ašgreina sig į markaši eša nį samkeppnisforskoti. Žaš skżtur žvķ skökku viš aš į markaši meš eldsneyti skuli ekki sjįst meiri tilburšir ķ žį įtt aš ašgreina sig betur meš žjónustuframboši.

Eflaust er žaš rétt aš hjį forstjóranum aš N1 meš allar sķnar žjónustustöšvar um land allt getur ekki lifaš af 15% įlagningu į bensķni lķkt og Costco gerir. Fullyršingar forstjórans um aš Costco nišurgreiši bensķniš og lķti į žaš sem markašskostnaš eiga ekki viš rök aš styšjast. Žjónusta Costco viš bensķnafgreišslu sķna er ķ lįgmarki. Žeirra įsetningur var frį upphafi aš keppa ķ veršum og nį fram hagręši žrįtt fyrir lįgt verš meš miklum veltuhraša. Žetta er ķ raun sama módel og Jóhannes heitin ķ Bónus nżtti sér žegar hann hóf rekstur sinna verslana. Lįg įlagning og mikill veltuhraši. 

Sķšari ummęlin voru žessi: (Skżring ķ sviga er greinarhöfundar)

„Aš žeir (Costco) séu „markašssnillingar“ sem hafi nżtt sér fjölmišla til aš fį ókeypis umfjöllun.“

Vissulega hefur veriš mikil umfjöllun um Costco. En hversu mikil hefur hśn veriš? Sį sem hér skrifar įkvaš aš setja sig ķ samband viš snillingana į Fjölmišlavakt Creditinfo og bišja žį um hjįlp viš aš nį utan um žį spurningu hversu mikil žessi umfjöllun var ķ raun og veru. Hjį Fjölmišlavaktinni eru ašilar sem daglega skima og skrį nišur efni allra fjölmišla. Tališ var ķ hversu mörgum umfjöllunum nafn Costco kęmi fram mįnušina aprķl, maķ, og jśnķ. Til samanburšar voru umfjallanir stóru olķufélaganna N1, Skeljungs og Olķs einnig taldar fyrir sama tķmabil. Hver umfjöllun er ašeins talin einu sinni. 

 

 

Costco   

Olķufélögin samtals  

N1     

Olķs      

Skeljungur   

April     

83

201

74

68

59

Maķ

302

227

86

57

84

Jśnķ

315

216

96

66

54

 

Žessi samantekt sżnir aš munurinn į umfjöllunumer er nokkur en samt minni en ętla mętti. Ašrar skżringar hjóta žvķ eiga hér viš s.s. Vörur sem ekki hafa veriš bošnar hér įšur. Umtalsvert lęgri veršlagning į einstaka vörulišum, o.s.frv. Vķst er aš Innkoma Costco hefur sannarlega sett żmsa ašila upp į tęrnar sem er gott fyrir neytendur. 

Svo er upplagt aš rifja žaš hér upp aš žaš er vel žekkt ķ heimi markašsfręša aš sterk tengsl eru į milli vęntinga višskiptavina, upplifunar og įnęgju žeirra og svo tryggšar ef vel tekst til meš aš uppfylla žęr vęntingar sem kveiktar hafa veriš. 

Ekki er nokkur vafi į aš mikil spenna og įhugi var fyrir komu Costco inn į ķslenskan smįsölumarkaš. Vęntingar višskiptavina voru miklar. Tilfinning žess sem hér skrifar er aš stjórnendum Costco hafi tekist harla vel meš žaš verkefni aš standa undir žessum miklu vęntingum. Markašssnilld žeirra felst žvķ fyrst og fremst ķ žvķ mikilvęga atriši aš standa undir žeim vęntingum sem kveiktar höfšu veriš ķ hjarta ķslenskra neytenda. 


Vķk skal milli vina, fjöršur milli fręnda

Žessi gamli mįlshįttur, sem ekki er vķst aš hafi myndast ķ einu lagi, hefur ķ sér įkvešin bošskap. Hér bżr fólk dreift og er ališ upp viš žaš. Žó blóšflokkar sżni aš blóš okkar sé oftar sé oftar af ķrskum uppruna en norskum, bendir mįlfar okkar, sišir og mįlshęttir fremur norsku fjaršanna, žar sem menn bjuggu dreift, sóttu sjó og kęršu sig lķtt um meir en hęfilegan įtrošning vina og skyldmenna. Ķ landbśnašarhérušum Evrópu safnašist fólk saman ķ žorp, sótti vinnu śt į akrana į daginn. Žar var miklu meira nįbżli en viš erum vön.


Hér viljum viš lķka bśa rśmt. Viš viljum fį vini heim og veita žeim žar, ķ staš žess aš fara meš žį į nęstu krį. Viš höfum tekiš upp siši höfšingja og mjög stór hluti žjóšarinnar hefur efni į žvķ. Žessi hluti žjóšarinnar er ekkert į žvķ, aš taka lķfshętti sķna til baka um mörg įr og breyta žeim um leiš ķ įtt aš gömlum evrópskum sišum, žar sem vinir bjuggu hver undir annars hśsvegg, hittust hjį rakaranum į morgnanna og į krįnni į kvöldin.


Bęši sś fjarlęgš sem hér er milli vina og noršlęg lega landsins gera žaš aš verkum, aš viš notum mikla orku ķ daglegu lķfi. Žaš breytir engu ķ okkar huga, žótt rętt sé um hlżnun jaršar vegna brennslu eldsneytis. Viš bśum lķka viš miklar orkuaušlindir sem eru hreinar og viš gerum meir en jafna reikninginn meš žvķ aš taka hér į móti išnaši sem mundi valda miklu meiri mengun vęri hann annarstašar ķ heiminum og notaši žį orku sem žar er tiltęk. Viš sjįum žaš lķka af fregnum frį fundum og rįšstefnum žar sem žessi mįl eru rędd, aš eigin hagsmunir eru hvarvetna ķ fyrirrśmi og hnattręnir hagsmunir koma sķšar.


Viš höfum lķkt og ašrir fariš aš meta meir žann tķma sem viš getum eytt meš fjölskyldu okkar og vinum. Meš öšrum hagfręšilegri oršum. Veršmęti frķtķmans hefur vaxiš. Fólk vill hafa ešlilegan vinnutķma, žar sem žaš leggur sitt af mörkum til samfélagsins, en eyša minni tķma ķ umferš til og frį vinnu eša milli verkefna. Žaš vill hafa góšan tķma til aš njóta samvista viš og hlśa aš fjölskyldunni.

Ķ sumarfrķum viljum viš feršast um landiš, sękja hįtķš hér og vini heim žar, eša bara njóta landsins og taka myndir.


Žegar viš gerum innkaup viljum viš helst fara žangaš, žar sem flestar vörur eru į minnstu svęši, gjarnan undir sama žaki. Okkur žykir aš vķsu gott aš hafa hverfisbśš sem viš getum gengiš ķ, en mest magn er keypt ķ stórmörkušum.


Žegar kemur aš ķžróttum er žaš ef til vill einn eša tveir stašir ķ borginni sem hver og einn sękir og skiptir žar mįli hvaša ķžrótt viškomandi stundar og hvar ķ stórborginni hann er alinn upp, sķšur hvar hann bżr žį stundina.


Žaš lķf sem viš viljum lifa er aš hluta žaš sem landiš og nįttśran hefur ališ okkur til. Stór, jafnvel stęrsti hluti landsmanna annaš hvort lifir žessu lķfi, eša į sér žann draum aš lifa žannig. Žessi hluti landsmanna er hvorki tilbśinn aš fara aftur aš lifa bķllaus ķ žéttu hverfi né lįta af draum sķnum um bķl, bśsetu ķ hverfi žar sem rśmt er um og jafnvel sumarbśstaš, allt ķ žessari röš. Bķllinn er lykilatriši.


Žegar rętt er um samgöngur žį er raunhęfasti samanburšurinn geršur į grundvelli heildar tķma frį heimili į įfangastaš hverju sinni. Fyrir almenningssamgöngur žarf aš taka meš göngutśra aš og frį bišstöšvum, biš į einni eša fleiri stöšvum og feršatķma ķ vagni. Fyrirbrigši eins og Borgarlķna breyta žar litlu fyrir ašra en žį sem gera allt nįlęgt Borgarlķnu, hvort sem er aš bśa, vinna, iška lķkamsžjįlfun, stunda félagsstarf og versla. Meš öšrum oršum įvinningurinn af žvķ aš nota almenningssamgöngur er lķtill og borgarlķna mun litlu breyta meš žaš.


Fyrir žį sem eiga bķl og geta lķka notaš Borgarlķnu fer vališ eftir feršatķmanum. Bensķnkostnašur skiptir litlu mįli. Žvķ er forsenda fyrir sjįlfbęrni Borgarlķnu bęši ķ brįš og lengd sś, aš sé einkabķllinn notašur lendi mašur ķ umferšateppu, finni seint bķlastęši į įfangastaš og eigi į hęttu aš finna ekkert stęši žegar mašur kemur heim aftur.
Žessu hefur meirihlutinn ķ Reykjavķk įttaš sig į og unniš markvisst ķ sķšustu įrin. Įn žess aš ķbśar borgarinnar hafi veriš spuršir aš žvķ hvort žeir óski eftir žessari žróun. Uppdiktašar fullyršingar um śtblįstur og umhverfisįrif er gjarnan skellt inn ķ umręšuna žegar mikiš liggur viš. En er žaš vķst aš aukin notkun į almenningsvögnum hefši jįkvęš įhrif į umhverfiš?


Samkvęmt skżrslu sem University of Michigan Center for Sustainable Systems gįfu śt er įętluš mešal nżting į einkabķlnum 1,55 faržegi ķ hverri ferš eša 31% nżting aš mešaltali sé mišaš viš 5 manna bifreišar. Stašreyndin er aš til og frį vinnu er faržegafjöldin nęr žvķ aš vera ein persóna ķ ferš en žegar tilgangurinn er aš leita afžreyingar žį er talan nęr tveimur. Mešaltal ķ hverri ferš į einkabķlnum er af žessum sökum reiknaš 1,55 faržegi.   Ķ Bretlandi er mešal faržegafjöldin ķ almenningsvögnum 11,1 faržegi ķ hverri ferš sem er einungis 15,9% af flutningsgetu mešalvagnsins. (įętlaš 40 sęti og 30 standandi).


Sé žetta sett ķ samhengi žarf ašeins 3 bifreišar til žess aš flytja mešalfjölda žeirra sem ķ vagnana fara. Žessu til višbótar flytur bifreišin žig į öruggari hįtt beint į įfangastaš.
Eldsneytisnżting nżrra bķla er sķfellt aš batna. Nś lętur nęrri aš nżir bķlar komist aš mešaltali 14,28 kķlómetra į hvern lķter af eldsneyti eša eyši um 7 lķtrum į hundrašiš eins og viš köllum žaš yfirleitt. Til samanburšar hefur National Renewal Energy Laboratory ķ Amerķku įętlaš aš mešal almenningsvagninn ķ Bandarķkjunum komist um 1,69 kķlómetra į hverjum lķtra eša eyšsla sem nemur 59 lķtrum į hundrašiš.


Viš getum žvķ sagt aš mišaš viš mešal fjöldann 11 faržega og žessa eyšslu žį žį sé meš almenningssamgöngum hęgt aš nį 18,59 faržegakķlómetrum (11×1,69) śt śr hverjum lķtra eldsneytis. Til samanburšar žį eru 22,14 (14,28×1,55) faržegakķlómetrar į bak viš hvern lķtra eldsneytis į einkabķlnum. Meš öšrum oršum neikvęš umhverfisįhrif af almenningssamgöngukerfi eru meiri en notkun į mešal einkabķl. Hiš sama į viš ef reiknaš er meš aš bįšir kostir noti raforku.

Einkabķllinn er ekki eins slęmur og menn vilja vera lįta. Hugmyndir nśverandi meirihluta ķ Reykjavķk um byggingu Borgarlķnu eru žvķ óraunhęfar. Heildar feršalagiš tekur lengri tķma, veldur meiri mengun og fjįrhagslegur įvinningur er engin fyrir neytandann žannig aš hugmyndir um nżtingu sem settar eru fram eru óraunhęfar lķkt og raunin er meš Strętó nś.


Tķmamóta viljayfirlżsing Félags ķslenskra fiskmjölsframleišenda og Landsvirkjunar

Nokkuš er sķšan aš margar af fiskimjölsverksmišjum landsins settu upp rafmagnskatla mešfram olķukötlum žeim sem ķ notkun voru um įratuga skeiš. Žetta var žegar verš į rafmagni var lįgt og olķuverš hįtt sem žessi žróun fór af staš sem hagręšingar ašgerš af hįlfu fiskmjölsframleišenda. Sķšustu įr hefur sķšan Landsvirkjun markvisst hękkaš verš į raforku til fiskimjölsverksmišja į sama tķma og olķuverš hefur fariš hratt nišur į viš. Žannig mį segja aš Landsvirkjun hafi veršlagt sig śt af žessum markaši žvķ aš bręšslurnar brugšust viš hękkunum į raforku meš žvķ aš skipta til baka yfir ķ brennslu į olķu. Žvķ eru fréttir af žvķ aš Félag ķslenskra fiskmjölsframleišenda (FĶF) og Landsvirkjun hafi tekiš höndum saman um aš stušla aš aukinni notkun endurnżjanlegrar orku ķ fiskmjölsišnaši verulega įnęgjulegar, sérstaklega ķ ljósi umhverfismarkmiša. 

Jón Mįr Jónsson formašur FĶF og Höršur Arnarson forstjóri Landsvirkjunar undirritušu viljayfirlżsingu žar aš lśtandi. Į fundi Hafsins Öndvegisseturs um sjįlfbęra nżtingu og verndun hafsins um loftslagsmįl –įskoranir og tękifęri ķ sjįvarśtvegi, žar vék Björt Ólafsdóttir umhverfisrįšherra mįli sķnu aš framangreindum įformum ķ opnunarerindi.

„Įgętt dęmi um įrangur ķ loftslagsmįlum aš frumkvęši atvinnulķfsins er rafvęšing fiskimjölsverksmišja. Žar hafši greinin sjįlf frumkvęši aš žvķ aš skipta śr olķu ķ rafmagn. Allir munu vera sammįla um įgęti žess, auk loftslags įvinningsins minnkar loftmengun og starfsskilyrši batna viš rafvęšingu. Žaš hafa hins vegar veriš blikur į lofti vegna hękkašs raforkuveršs. Ég fagna žess vegna nżgeršri viljayfirlżsingu Landsvirkjunar og Félags ķslenskra fiskimjölsframleišenda um aš auka hlut endurnżjanlegrar orku viš fiskimjölsframleišslu,“ sagši umhverfisrįšherra.

Fiskmjölsverksmišjur eru tęknilega krefjandi višskiptaašili Landsvirkjunar m.t.t. ešlis rekstrarins og óvissu. Mikil orkužörf ķ frekar skamman tķma og óvissa um hvenęr veišist og hvenęr ekki, gera žessa vinnslu óvenju sveiflukennda į kerfi Landsvirkjunar. En žaš sem er stóra fréttin ķ žessari viljayfirlżsingu er aš meš henni er felst įkvešin višurkenning į žvķ aš aršsöfnun ķ sjóši Landsvirkjunar er ekki endilega sś leiš sem skilar samfélaginu mestum įbata į hverjum tķma.


Plagsišurinn aš grenja śt fé

Žaš var įhugaverš sś skošun Rśnars Geirmundssonar sem kom fram į bls. 4 ķ Morgunblašinu ķ morgun aš Kirkjugaršar Reykjavķkurprófastdęma beiti hótunum til žess aš fį aukiš fjįrmagn til reksturs. Rśnar starfar sem śtfararstjóri ķ eigin fyrirtęki og er formašur Félags ķslenskra śtfararstjóra.

Fyrir rétt um viku sķšan kom fram forstjóri Kirkjugarša Reykjavķkurprófastdęma og tjįši alžjóš aš garšarnir hafi veriš fjįrsveltir frį hruni og nś sé svo komiš aš žeir geti ekki sinnt lögbundnum skyldum sķnum lengur. Žetta er kunnuglegur söngur sem hefur blossaš vķša upp hjį opinberum stofnunum upp į sķškastiš.

Ég tel žetta įhugavert ķ žvķ ljósi aš kirkjugaršarnir eru ekki eina batterķiš sem telur sig fjįrsvelt. Viš žekkjum öll žessi neyšarhróp sem reglulega dśkka upp. Nefni hér nokkur af handahófi sem koma upp ķ hugann. 

Landspķtalinn, Landhelgisgęslan, Lögreglan, Kirkjugaršarnir, ISAVIA til reksturs innanlandsflugvalla, hin żmsu hjśkrunarheimili, hįskólarnir, framhaldsskólarnir og Rķkisśtvarpiš. Nś er rétt aš taka fram strax aš ég hef į žessu stigi ekki skošun į žvķ hvort óskir žessara ašila séu réttmętar og sanngjarnar. Eflaust er svo ķ einhverjum tilfellum og jafnvel öllum.

Žaš sem mig langar aš velta hér upp er sś lenska hjį stjórnendum žessara stofnana, sem viršist vera aš festa sig ķ sessi, aš rjśka meš żtrustu óskir viškomandi stofnunar ķ fjölmišla og draga žar upp eins dökka mynd og mögulegt er. Vęntanlega ķ žeim tilgangi aš reyna aš snśa almenningsįlitinu į sveif meš sér aš berja duglega į fjįrveitingarvaldinu. Beita eins miklum žrżsting og mögulegt er til žess aš nį til sķn stęrri hluta af kökunni.

Žetta er satt best aš segja aš verša hįlfgeršur plagsišur. Žaš sem śt śr žessu kemur er aš žeir sem lįta mest į sér bera, hafa bestu tengslin viš fjölmišla fį višbót viš framlög og žeir sem ekki kvarta og kveina sitja eftir aš ósekju. Svo mikiš hefur veriš um fréttaflutning sem žennan aš hann er hęttur aš bķta eins og įšur. Ślfur ślfur įhrifin eru komin fram aš einhverju leiti, žjóšin er aš vissu leyti dofin fyrir žessu.

Žaš er hlutverk žeirra sem viš kjósum į žing aš horfa į stóru myndina og reyna aš rįšstafa žvķ fé sem žjóšin į ķ sķnum sjóšum į eins góšan og uppbyggilegan hįtt og mögulegt er. Vissulega getur menn greint į um forgangsröšun. Pólitķk snżst um mismunandi įherslur. Žaš er hlutverk stjórnmįlamanna aš śtdeila žessu fé. Žaš aš beita stjórnmįlastéttina sķfelldum žrżsting meš hótunum um umfjöllun fjölmišla, er lķka pólitķk, sem ég tel aš stjórnendur opinberra stofnana eigi ekki aš stunda.

Žaš er ekki įsęttanlegt aš stjórnendur einstakra stofnana séu meš žessum hętti komnir į kaf ķ pólitķska umręšu. Žeirra hlutverk er aš sżna hęfileika sķna til žess aš gera framśrskarandi vel meš žvķ fjįrmagni sem śthlutaš er į hverjum tķma. En ekki aš grenja śt fé meš ašstoš fjölmišla. 


Vel gert rįšherra

Mikiš hefur veriš ritaš og rętt um skipan dómara ķ Landsrétt sķšustu daga. Eins og vęnta mįtti eru deildar meiningar um žaš hvernig skal meš fara. Rétt er hér aš taka fram aš ég hef ekki į žessu neina sérstaka žekkingu og hef engin tengsl viš žetta fólk sem sóttist eftir žessu starfi. 

Eitt af žvķ sem žarf aš skoša ķ žessu samhengi er sś stašreynd aš sķšustu įr hefur žaš sķfellt fęrst ķ aukana aš żmsum nefndum og rįšum embęttismanna er fališ aš leggja mat sitt į żmis žau mįl sem eru pólitķsk. Oftast undir žvķ yfirskyni aš žaš sé svo faglegt. Žessar valnefndir eru og hafa alltaf veriš žręl pólitķskar.

Žessi ašferšafręši veršur til žess aš engin ber įbyrgš į ferlinu og nišurstöšunni. Hinn almenni borgari stendur yfirleitt varnarlaus gagnvart embęttismannakerfinu sem hikar ekki viš aš fara į svig viš lög og reglur ķ pólitķskum tilgangi. Žetta hefur ķtrekaš gerst žar sem embęttismannakerfiš viršir ekki andmęlarétt og tķmamörk. Margoft hefur žaš dregiš lappirnar skipulega svo ómögulegt er aš eiga viš kerfiš. 

Viš sjįum oft hvernig kerfiš tślkar lög og reglur į sinn hįtt og ef einhver dirfist aš andmęla er viškomandi hundsašur og erindinu stungiš undir stól eins lengi og mögulegt er. Jafnvel žó kvešiš sé į um aš svar eigi aš berast innan tķmamarka. Engin ber įbyrgš og bendir hver į annan. Ekki er langt sķšan aš upplżst var um hótanir rįšuneytisstjóra ķ garš alžingismanns. Žar spratt fram mynd af žessu įšur dulda samtryggingarkerfi embęttismanna sem ķ raun stjórnar flestu hér į landi. 

Alžingismenn og rįšherrar eru hvaš sem hver segir umbošsmenn žjóšarinnar į hverjum tķma. Žeir bera įbyrgš gagnvart kjósendum sķnum og sękja til žeirra umboš. Ef kjósendum er misbošiš hafa žeir allavega rétt til žess aš kjósa meš fótunum og foršast aš veita viškomandi einstakling og eša flokki hans umboš sitt viš nęstu kosningar.

Ķ žessu ljósi er ég įnęgšur meš aš Sigrķšur Įsthildur Andersen dómsmįlarįšherra hefur kjark til žess aš fara meš žaš umboš sem henni var fališ af kjósendum. Įkvaršanir hennar hafa veriš stašfestar af meirihluta Alžingis.

Vonandi er žetta upphafiš af žvķ aš fęra kjósendum į nż žaš vald sem žeim er fališ ķ stjórnarskrį og žeir sķšan framselja stjórnmįlamönnum ķ kosningum. Žaš var löngu tķmabęrt aš taka žetta vald frį svonefndum val- nefndum og rįšum sem eru umbošs- og įbyrgšarlaus.


Mikilvęgi eigendastefnu Landsvirkjunar

Ég hef nokkru sinnum įšur sest viš lyklaboršiš og skrifaš pistla žar sem ég hef reynt aš sżna fram į mikilvęgi žess aš Alžingi marki fyrirtękinu Landsvirkjun eigendastefnu. En frį žvķ aš raforkulög hér į landi voru Evrópuvędd įriš 2003 hefur ķ raun ekki veriš mörkuš eigendastefna fyrir Landsvirkjun eša mörkuš heildstęš stefna um orkumįl og orkunżtingu. Žetta er bagalegt žvķ eigendastefna er žessum rekstri mjög mikilvęg. 

Raforkugeirinn į Ķslandi žarf aš žjóna ķslensku žjóšfélagi į žann hįtt, aš hér byggist upp öflug atvinnustarfsemi og gott mannlķf žrįtt fyrir óblķša nįttśru og dreifša bśsetu. Žaš aš byggja upp nśtķma žjóšfélag hér į noršurhjara krefst mikillar orku og lįgs orkuveršs ķ samanburši viš ašrar žjóšir, sem lifa žéttar į sušlęgum slóšum. 

Viš stofnun Landsvirkjunar var gengiš žannig frį mįlum aš samningar viš stórišjuna tryggšu orkuöryggi og fé til uppbyggingar orkukerfisins. Hinn almenni notandi naut žessa samstarfs meš nęgu framboši og meš lęgra orkuverši en žekktist ķ žeim löndum sem viš gjarnan berum okkur saman viš.

Höršur Arnarsson forstjóri Landsvirkjunar frį įrinu 2010 hefur veriš talsmašur žess aš taka hér upp Stundamarkaš žar sem verš į orku getur veriš breytilegt eftir framboši og eftirspurn frį einum klukkutķma til annars. Slķkir markašir eru megin undirstaša raforkumarkaša Evrópu. Raforkulögin frį 2003, sem eru aš mestu lög Evrópusambandsins leggja įkvešin lagalegan grunn aš uppbyggingu stundamarkašar hér į landi. Ekkert bendir til žess aš stundamarkašur geti virkaš į sama hįtt hér į landi og ķ Evrópu. M.a. vegna žess aš raforkukerfiš hér į landi er ein heild žar sem svo til engin samkeppni er um eitt eša neitt. Hvorki varšandi ašföng eša afuršir. Mun ég rökstyšja žessa skošun sķšar ķ annarri grein. 

En raforkulögin frį įrinu 2003 leystu einnig Landsvirkjun undan žeirri skyldu sem var aš finna ķ eldri lögum aš vera svokallašur framleišandi til žrautavara. Framleišandinn sem tryggir aš įvalt sé til nęg orka ķ landinu. Žessi tvö atriši orkuöryggi og hagkvęmt verš hafa umfram önnur veriš grundvöllur aš almennri sįtt ķ žjóšfélaginu um rekstur Landsvirkjunar. 

Nś bregšur svo viš aš forstjóri Landsvirkjunar hefur ķtrekaš lofaš miklum aršgreišslum til rķkisins į komandi įrum. Aršgreišslum sem grundvallast mešal annars į hękkandi orkuverši til almennra nota hérlendis. Einnig er stutt sķšan aš Landsvirkjun kynnti nżlega skżrslu Copenhagen Economics žar sem fram kemur aš hękkandi orkuverš į stórišjumarkaši geti mögulega sett öryggi į almenna markašnum ķ uppnįm. Meš öšrum oršum aš meiri aršur geti fengist meš žvķ aš selja orku til stórišju heldur en aš selja hana til heimila og atvinnufyrirtękja hér į landi. Žetta eru óyggjandi merki um aršstefnu žar sem heildarhagsmunir žjóšarinnar eru ekki hafšir aš leišarljósi. Hvar er skilgreiningin į veršstefnu eša įbyrgš Landsvirkjunar varšandi orkuöryggi?

Į įrsfundi Landsvirkjunar nś fyrir skemmstu kom fram kom fram ķ mįli forstjórans aš fyrirtękiš stendur mjög vel. Fjįrmunamyndun ķ fyrirtękinu sķšastlišin 7 įr hefur veriš um 200 milljaršar króna. Eša aš mešaltali 28,5 milljaršur į įri sķšustu 7 įrin. Žetta er eftir aš greiddur hefur veriš allur rekstrakostnašur, allir vextir, öll gjöld sem félagiš žarf aš greiša.  Viš skulum hér grķpa nišur ķ upptöku af fundinum sem finna mį į vef Landsvirkjunar og heyra forstjórann fara yfir žessa įnęgjulegu afkomu félagsins. 

100 milljaršar hafa veriš notašir til aš greiša nišur skuldir. 50 milljaršar hafa fariš ķ fjįrfestingar og 8 milljaršar ķ aršgreišslur. 42 milljaršar eru žvķ handbęrir til frekari rįšstöfunar innan fyrirtękisins. Ekki žarf aš efast um aš fjįrhagslegur styrkur Landsvirkjunar er mikill. 

Ķ spurningum utan śr sal sem opnaš var fyrir eftir framsögur kom fram spurning frį Jens Garšari Helgasyni formanni Samtaka fyrirtękja ķ sjįvarśtvegi sem aš mörgu leiti varpar ljósi į žaš sem ég er hér aš tala um. Er ekki betra aš heimilin og atvinnulķfiš njóti hagstęšs orkuveršs frekar en aš stefna aš auknum aršgreišslum ķ rķkissjóš? Viš skulum sjį spurninguna borna fram og svar forstjórans sem hefur vakiš furšu mķna.

Ég hef mikiš velt fyrir mér af hverju forstjóri Landsvirkjunar telur žetta vera lögbrot. 

Ekkert mér aš vitandi er ķ nśverandi löggjöf hér į landi eša innan Evrópska efnahagssvęšisins kemur ķ veg fyrir aš aršur af žeim virkjunum sem hagkvęmastar eru į hverjum tķma sé notašur til žess aš lękka verš til almennra notenda og fyrirtękja innanlands. 

Skżrsla Copenhagen Economics sem gerš er fyrir Landsvirkjun bendir m.a. į žann möguleika aš greiša nišur stofnkostnaš virkjana ķ žessu ljósi.  Aušvelt er aš benda į žį stašreynd aš stjórnvöld ķ Bretlandi nišurgreiša gręna orku ķ stórum stķl fyrir hinn almenna markaš žar ķ landi. 

Bara žessi tvö atriši, veršstefna og orkuöryggi eru ķ uppnįmi og engin viršist ętla aš bera į žvķ įbyrgš hvernig meš žessi mįl skal fariš. Forstjórinn viršist komast upp meš aš gera og segja žaš sem honum dettur ķ hug į hverjum tķma og stefna sś sem fyrirtękiš rekur viršist frį honum fengin en ekki kjörnum fulltrśum žjóšarinnar.

Žvķ er hér enn į nż kallaš eftir aš Alžingi marki eigendastefnu Landsvirkjunar įšur en ķ óefni er komiš.


Orsakatengsl neyslu og fjölgunar śtsölustaša ofmetin

Enn į nż ętla ég mér aš setja hér nokkrar lķnur į blaš um markašssetningu į įfengi ķ tengslum viš įfengisfrumvarpiš svokallaša, žrįtt fyrir aš žaš sé lķkt og aš lenda undir valtara svo mikill er tilfinningažrungin hjį żmsum žeim sem komiš hafa fram į ritvöllinn opinberlega. 

Sķšastlišinn laugardag birtist grein į mbl.is sem bar yfirskriftina „Aukiš ašgengi eykur skaša“ žarna var į feršinni frįsögn frį hįdegisfundi žar sem Ögmundur Jónasson stjórnaši umręšum. Spurningunum hver į aš selja įfengi? Og hvaš segja rann­sókn­ir? Var varpaš upp til umręšu. Žvķ mišur įtti ég ekki heimangengt į fundinn sem eflaust hefur veriš afar fróšlegur. Mér finnst žaš til fyrirmyndar aš standa aš upplżstri umręšu žar sem öll sjónarmiš fį aš koma fram.

Ķ umręddri grein į mbl.is er sérstaklega fjallaš um erindi sem Hlynur Davķš Löve lęknir flutti. Žar voru dregnar fram afleišingar žess ef drykkja eykst og myndin er ekki fögur. Ekki er nokkur vafi aš aukin neysla įfengis er böl.

Nś mį vera aš tślkun blašamannsins į framsögunni sé önnur en til var ętlast en ég ętla aš leyfa mér aš gera rįš fyrir aš svo sé ekki.  Vandinn ķ framsetningu lęknisins og žaš atriši sem ég į svo erfitt meš aš kaupa er žetta: Frummęlandi gefur sér žaš aš fjölgun śtsölustaša muni auka neyslu. Ég hef ekki séš nokkra rannsókn (hef žó leitaš vķša) sem styšur žį kenningu aš į mettum markaši žar sem framboš er meira en eftirspurn aukist neysla viš fjölgun śtsölustaša. Žetta stenst ekki skošun. Er beinlķnis fręšilega röng įlyktun. 

Žaš er rétt aš aukiš ašgengi į markaši žar sem eftirspurn er umfram framboš, hefur įhrif til aukningar. Žvķ er ekki aš fyrir aš fara į markaši meš įfengi ķ hinum vestręna heimi. Įfengismarkašur er skilgreindur af opinberum ašilum sem mettur markašur og hegšar sér viš breyttum markašsašstęšum samkvęmt žvķ. 

Samkvęmt greininni į mbl.is var einnig geršur samanburšur į milli Danmerkur og Ķslands hvaš varšar lög og reglur um ašgengi annarsvegar og neyslu og sölu į įfengi hinsvegar. Nż­gengi og algengi flestra žeirra sjśk­dóma sem tengja mį beint viš įfeng­isneyslu var hęst ķ Dan­mörku, en lęgst į Ķslandi og lķfs­lķk­ur reynd­ust mest­ar į Ķslandi. 

Žaš getur reynst hęttulegt aš draga fram tölur lķkt og žessar, meš žaš ķ huga aš sżna fram į orsakatengsl, sérstaklega ef ekki hefur veriš reynt aš einangra ašrar breytur. Žannig er bęši žekkt og višurkennt aš veršlagning į įfengi er sį žįttur sem mest įhrif hefur į neyslumunstur. Žaš er lķka žekkt aš veršlag į įfengi ķ Danmörku er umtalsvert lęgra en žaš sem žekkist hér. Žvķ eru talsveršar lķkur aš mun į heildarneyslu įfengis milli Danmerkur og Ķslands megi frekar rekja til mismunar ķ veršlagningu en ašgengis.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Pistlar

Höfundur

Viðar Garðarsson
Viðar Garðarsson

Höfundur er markaðsstjóri hjá TARAMAR International, markaðsráðgjafi hjá markadsmenn.is og stjórnendaþjálfari hjá Leadership Management International.

Tónlistarspilari

Sept. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Myndaalbśm

Nżjustu myndir

  • Google trends
  • Mynd 2 Orkunotkun heimsins á mann, byggt á  BP Statistical Review of World Energy 2105 data. Áætlun 2015 og nótur eftir G. Tverberg
  • Mynd 1 línurit  eftir  Robert Hirsch yfir samhengi vaxtar olíuvinnslu og landsframleiðslu. 1986 til 2005.  (Tekið frá: https://ourfiniteworld.com/oil-supply-limits-and-the-continuing-financial-crisis/)
  • Mynd 1 línurit  eftir  Robert Hirsch yfir samhengi vaxtar olíuvinnslu og landsframleiðslu. 1986 til 2005.  (Tekið frá: https://ourfiniteworld.com/oil-supply-limits-and-the-continuing-financial-crisis/)
  • Mynd 1 línurit  eftir  Robert Hirsch yfir samhengi vaxtar olíuvinnslu og landsframleiðslu. 1986 til 2005.  (Tekið frá: https://ourfiniteworld.com/oil-supply-limits-and-the-continuing-financial-crisis/)

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (24.9.): 0
  • Sl. sólarhring: 0
  • Sl. viku: 1
  • Frį upphafi: 4193

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 1
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband