Tķmamóta viljayfirlżsing Félags ķslenskra fiskmjölsframleišenda og Landsvirkjunar

Nokkuš er sķšan aš margar af fiskimjölsverksmišjum landsins settu upp rafmagnskatla mešfram olķukötlum žeim sem ķ notkun voru um įratuga skeiš. Žetta var žegar verš į rafmagni var lįgt og olķuverš hįtt sem žessi žróun fór af staš sem hagręšingar ašgerš af hįlfu fiskmjölsframleišenda. Sķšustu įr hefur sķšan Landsvirkjun markvisst hękkaš verš į raforku til fiskimjölsverksmišja į sama tķma og olķuverš hefur fariš hratt nišur į viš. Žannig mį segja aš Landsvirkjun hafi veršlagt sig śt af žessum markaši žvķ aš bręšslurnar brugšust viš hękkunum į raforku meš žvķ aš skipta til baka yfir ķ brennslu į olķu. Žvķ eru fréttir af žvķ aš Félag ķslenskra fiskmjölsframleišenda (FĶF) og Landsvirkjun hafi tekiš höndum saman um aš stušla aš aukinni notkun endurnżjanlegrar orku ķ fiskmjölsišnaši verulega įnęgjulegar, sérstaklega ķ ljósi umhverfismarkmiša. 

Jón Mįr Jónsson formašur FĶF og Höršur Arnarson forstjóri Landsvirkjunar undirritušu viljayfirlżsingu žar aš lśtandi. Į fundi Hafsins Öndvegisseturs um sjįlfbęra nżtingu og verndun hafsins um loftslagsmįl –įskoranir og tękifęri ķ sjįvarśtvegi, žar vék Björt Ólafsdóttir umhverfisrįšherra mįli sķnu aš framangreindum įformum ķ opnunarerindi.

„Įgętt dęmi um įrangur ķ loftslagsmįlum aš frumkvęši atvinnulķfsins er rafvęšing fiskimjölsverksmišja. Žar hafši greinin sjįlf frumkvęši aš žvķ aš skipta śr olķu ķ rafmagn. Allir munu vera sammįla um įgęti žess, auk loftslags įvinningsins minnkar loftmengun og starfsskilyrši batna viš rafvęšingu. Žaš hafa hins vegar veriš blikur į lofti vegna hękkašs raforkuveršs. Ég fagna žess vegna nżgeršri viljayfirlżsingu Landsvirkjunar og Félags ķslenskra fiskimjölsframleišenda um aš auka hlut endurnżjanlegrar orku viš fiskimjölsframleišslu,“ sagši umhverfisrįšherra.

Fiskmjölsverksmišjur eru tęknilega krefjandi višskiptaašili Landsvirkjunar m.t.t. ešlis rekstrarins og óvissu. Mikil orkužörf ķ frekar skamman tķma og óvissa um hvenęr veišist og hvenęr ekki, gera žessa vinnslu óvenju sveiflukennda į kerfi Landsvirkjunar. En žaš sem er stóra fréttin ķ žessari viljayfirlżsingu er aš meš henni er felst įkvešin višurkenning į žvķ aš aršsöfnun ķ sjóši Landsvirkjunar er ekki endilega sś leiš sem skilar samfélaginu mestum įbata į hverjum tķma.


Plagsišurinn aš grenja śt fé

Žaš var įhugaverš sś skošun Rśnars Geirmundssonar sem kom fram į bls. 4 ķ Morgunblašinu ķ morgun aš Kirkjugaršar Reykjavķkurprófastdęma beiti hótunum til žess aš fį aukiš fjįrmagn til reksturs. Rśnar starfar sem śtfararstjóri ķ eigin fyrirtęki og er formašur Félags ķslenskra śtfararstjóra.

Fyrir rétt um viku sķšan kom fram forstjóri Kirkjugarša Reykjavķkurprófastdęma og tjįši alžjóš aš garšarnir hafi veriš fjįrsveltir frį hruni og nś sé svo komiš aš žeir geti ekki sinnt lögbundnum skyldum sķnum lengur. Žetta er kunnuglegur söngur sem hefur blossaš vķša upp hjį opinberum stofnunum upp į sķškastiš.

Ég tel žetta įhugavert ķ žvķ ljósi aš kirkjugaršarnir eru ekki eina batterķiš sem telur sig fjįrsvelt. Viš žekkjum öll žessi neyšarhróp sem reglulega dśkka upp. Nefni hér nokkur af handahófi sem koma upp ķ hugann. 

Landspķtalinn, Landhelgisgęslan, Lögreglan, Kirkjugaršarnir, ISAVIA til reksturs innanlandsflugvalla, hin żmsu hjśkrunarheimili, hįskólarnir, framhaldsskólarnir og Rķkisśtvarpiš. Nś er rétt aš taka fram strax aš ég hef į žessu stigi ekki skošun į žvķ hvort óskir žessara ašila séu réttmętar og sanngjarnar. Eflaust er svo ķ einhverjum tilfellum og jafnvel öllum.

Žaš sem mig langar aš velta hér upp er sś lenska hjį stjórnendum žessara stofnana, sem viršist vera aš festa sig ķ sessi, aš rjśka meš żtrustu óskir viškomandi stofnunar ķ fjölmišla og draga žar upp eins dökka mynd og mögulegt er. Vęntanlega ķ žeim tilgangi aš reyna aš snśa almenningsįlitinu į sveif meš sér aš berja duglega į fjįrveitingarvaldinu. Beita eins miklum žrżsting og mögulegt er til žess aš nį til sķn stęrri hluta af kökunni.

Žetta er satt best aš segja aš verša hįlfgeršur plagsišur. Žaš sem śt śr žessu kemur er aš žeir sem lįta mest į sér bera, hafa bestu tengslin viš fjölmišla fį višbót viš framlög og žeir sem ekki kvarta og kveina sitja eftir aš ósekju. Svo mikiš hefur veriš um fréttaflutning sem žennan aš hann er hęttur aš bķta eins og įšur. Ślfur ślfur įhrifin eru komin fram aš einhverju leiti, žjóšin er aš vissu leyti dofin fyrir žessu.

Žaš er hlutverk žeirra sem viš kjósum į žing aš horfa į stóru myndina og reyna aš rįšstafa žvķ fé sem žjóšin į ķ sķnum sjóšum į eins góšan og uppbyggilegan hįtt og mögulegt er. Vissulega getur menn greint į um forgangsröšun. Pólitķk snżst um mismunandi įherslur. Žaš er hlutverk stjórnmįlamanna aš śtdeila žessu fé. Žaš aš beita stjórnmįlastéttina sķfelldum žrżsting meš hótunum um umfjöllun fjölmišla, er lķka pólitķk, sem ég tel aš stjórnendur opinberra stofnana eigi ekki aš stunda.

Žaš er ekki įsęttanlegt aš stjórnendur einstakra stofnana séu meš žessum hętti komnir į kaf ķ pólitķska umręšu. Žeirra hlutverk er aš sżna hęfileika sķna til žess aš gera framśrskarandi vel meš žvķ fjįrmagni sem śthlutaš er į hverjum tķma. En ekki aš grenja śt fé meš ašstoš fjölmišla. 


Vel gert rįšherra

Mikiš hefur veriš ritaš og rętt um skipan dómara ķ Landsrétt sķšustu daga. Eins og vęnta mįtti eru deildar meiningar um žaš hvernig skal meš fara. Rétt er hér aš taka fram aš ég hef ekki į žessu neina sérstaka žekkingu og hef engin tengsl viš žetta fólk sem sóttist eftir žessu starfi. 

Eitt af žvķ sem žarf aš skoša ķ žessu samhengi er sś stašreynd aš sķšustu įr hefur žaš sķfellt fęrst ķ aukana aš żmsum nefndum og rįšum embęttismanna er fališ aš leggja mat sitt į żmis žau mįl sem eru pólitķsk. Oftast undir žvķ yfirskyni aš žaš sé svo faglegt. Žessar valnefndir eru og hafa alltaf veriš žręl pólitķskar.

Žessi ašferšafręši veršur til žess aš engin ber įbyrgš į ferlinu og nišurstöšunni. Hinn almenni borgari stendur yfirleitt varnarlaus gagnvart embęttismannakerfinu sem hikar ekki viš aš fara į svig viš lög og reglur ķ pólitķskum tilgangi. Žetta hefur ķtrekaš gerst žar sem embęttismannakerfiš viršir ekki andmęlarétt og tķmamörk. Margoft hefur žaš dregiš lappirnar skipulega svo ómögulegt er aš eiga viš kerfiš. 

Viš sjįum oft hvernig kerfiš tślkar lög og reglur į sinn hįtt og ef einhver dirfist aš andmęla er viškomandi hundsašur og erindinu stungiš undir stól eins lengi og mögulegt er. Jafnvel žó kvešiš sé į um aš svar eigi aš berast innan tķmamarka. Engin ber įbyrgš og bendir hver į annan. Ekki er langt sķšan aš upplżst var um hótanir rįšuneytisstjóra ķ garš alžingismanns. Žar spratt fram mynd af žessu įšur dulda samtryggingarkerfi embęttismanna sem ķ raun stjórnar flestu hér į landi. 

Alžingismenn og rįšherrar eru hvaš sem hver segir umbošsmenn žjóšarinnar į hverjum tķma. Žeir bera įbyrgš gagnvart kjósendum sķnum og sękja til žeirra umboš. Ef kjósendum er misbošiš hafa žeir allavega rétt til žess aš kjósa meš fótunum og foršast aš veita viškomandi einstakling og eša flokki hans umboš sitt viš nęstu kosningar.

Ķ žessu ljósi er ég įnęgšur meš aš Sigrķšur Įsthildur Andersen dómsmįlarįšherra hefur kjark til žess aš fara meš žaš umboš sem henni var fališ af kjósendum. Įkvaršanir hennar hafa veriš stašfestar af meirihluta Alžingis.

Vonandi er žetta upphafiš af žvķ aš fęra kjósendum į nż žaš vald sem žeim er fališ ķ stjórnarskrį og žeir sķšan framselja stjórnmįlamönnum ķ kosningum. Žaš var löngu tķmabęrt aš taka žetta vald frį svonefndum val- nefndum og rįšum sem eru umbošs- og įbyrgšarlaus.


Mikilvęgi eigendastefnu Landsvirkjunar

Ég hef nokkru sinnum įšur sest viš lyklaboršiš og skrifaš pistla žar sem ég hef reynt aš sżna fram į mikilvęgi žess aš Alžingi marki fyrirtękinu Landsvirkjun eigendastefnu. En frį žvķ aš raforkulög hér į landi voru Evrópuvędd įriš 2003 hefur ķ raun ekki veriš mörkuš eigendastefna fyrir Landsvirkjun eša mörkuš heildstęš stefna um orkumįl og orkunżtingu. Žetta er bagalegt žvķ eigendastefna er žessum rekstri mjög mikilvęg. 

Raforkugeirinn į Ķslandi žarf aš žjóna ķslensku žjóšfélagi į žann hįtt, aš hér byggist upp öflug atvinnustarfsemi og gott mannlķf žrįtt fyrir óblķša nįttśru og dreifša bśsetu. Žaš aš byggja upp nśtķma žjóšfélag hér į noršurhjara krefst mikillar orku og lįgs orkuveršs ķ samanburši viš ašrar žjóšir, sem lifa žéttar į sušlęgum slóšum. 

Viš stofnun Landsvirkjunar var gengiš žannig frį mįlum aš samningar viš stórišjuna tryggšu orkuöryggi og fé til uppbyggingar orkukerfisins. Hinn almenni notandi naut žessa samstarfs meš nęgu framboši og meš lęgra orkuverši en žekktist ķ žeim löndum sem viš gjarnan berum okkur saman viš.

Höršur Arnarsson forstjóri Landsvirkjunar frį įrinu 2010 hefur veriš talsmašur žess aš taka hér upp Stundamarkaš žar sem verš į orku getur veriš breytilegt eftir framboši og eftirspurn frį einum klukkutķma til annars. Slķkir markašir eru megin undirstaša raforkumarkaša Evrópu. Raforkulögin frį 2003, sem eru aš mestu lög Evrópusambandsins leggja įkvešin lagalegan grunn aš uppbyggingu stundamarkašar hér į landi. Ekkert bendir til žess aš stundamarkašur geti virkaš į sama hįtt hér į landi og ķ Evrópu. M.a. vegna žess aš raforkukerfiš hér į landi er ein heild žar sem svo til engin samkeppni er um eitt eša neitt. Hvorki varšandi ašföng eša afuršir. Mun ég rökstyšja žessa skošun sķšar ķ annarri grein. 

En raforkulögin frį įrinu 2003 leystu einnig Landsvirkjun undan žeirri skyldu sem var aš finna ķ eldri lögum aš vera svokallašur framleišandi til žrautavara. Framleišandinn sem tryggir aš įvalt sé til nęg orka ķ landinu. Žessi tvö atriši orkuöryggi og hagkvęmt verš hafa umfram önnur veriš grundvöllur aš almennri sįtt ķ žjóšfélaginu um rekstur Landsvirkjunar. 

Nś bregšur svo viš aš forstjóri Landsvirkjunar hefur ķtrekaš lofaš miklum aršgreišslum til rķkisins į komandi įrum. Aršgreišslum sem grundvallast mešal annars į hękkandi orkuverši til almennra nota hérlendis. Einnig er stutt sķšan aš Landsvirkjun kynnti nżlega skżrslu Copenhagen Economics žar sem fram kemur aš hękkandi orkuverš į stórišjumarkaši geti mögulega sett öryggi į almenna markašnum ķ uppnįm. Meš öšrum oršum aš meiri aršur geti fengist meš žvķ aš selja orku til stórišju heldur en aš selja hana til heimila og atvinnufyrirtękja hér į landi. Žetta eru óyggjandi merki um aršstefnu žar sem heildarhagsmunir žjóšarinnar eru ekki hafšir aš leišarljósi. Hvar er skilgreiningin į veršstefnu eša įbyrgš Landsvirkjunar varšandi orkuöryggi?

Į įrsfundi Landsvirkjunar nś fyrir skemmstu kom fram kom fram ķ mįli forstjórans aš fyrirtękiš stendur mjög vel. Fjįrmunamyndun ķ fyrirtękinu sķšastlišin 7 įr hefur veriš um 200 milljaršar króna. Eša aš mešaltali 28,5 milljaršur į įri sķšustu 7 įrin. Žetta er eftir aš greiddur hefur veriš allur rekstrakostnašur, allir vextir, öll gjöld sem félagiš žarf aš greiša.  Viš skulum hér grķpa nišur ķ upptöku af fundinum sem finna mį į vef Landsvirkjunar og heyra forstjórann fara yfir žessa įnęgjulegu afkomu félagsins. 

100 milljaršar hafa veriš notašir til aš greiša nišur skuldir. 50 milljaršar hafa fariš ķ fjįrfestingar og 8 milljaršar ķ aršgreišslur. 42 milljaršar eru žvķ handbęrir til frekari rįšstöfunar innan fyrirtękisins. Ekki žarf aš efast um aš fjįrhagslegur styrkur Landsvirkjunar er mikill. 

Ķ spurningum utan śr sal sem opnaš var fyrir eftir framsögur kom fram spurning frį Jens Garšari Helgasyni formanni Samtaka fyrirtękja ķ sjįvarśtvegi sem aš mörgu leiti varpar ljósi į žaš sem ég er hér aš tala um. Er ekki betra aš heimilin og atvinnulķfiš njóti hagstęšs orkuveršs frekar en aš stefna aš auknum aršgreišslum ķ rķkissjóš? Viš skulum sjį spurninguna borna fram og svar forstjórans sem hefur vakiš furšu mķna.

Ég hef mikiš velt fyrir mér af hverju forstjóri Landsvirkjunar telur žetta vera lögbrot. 

Ekkert mér aš vitandi er ķ nśverandi löggjöf hér į landi eša innan Evrópska efnahagssvęšisins kemur ķ veg fyrir aš aršur af žeim virkjunum sem hagkvęmastar eru į hverjum tķma sé notašur til žess aš lękka verš til almennra notenda og fyrirtękja innanlands. 

Skżrsla Copenhagen Economics sem gerš er fyrir Landsvirkjun bendir m.a. į žann möguleika aš greiša nišur stofnkostnaš virkjana ķ žessu ljósi.  Aušvelt er aš benda į žį stašreynd aš stjórnvöld ķ Bretlandi nišurgreiša gręna orku ķ stórum stķl fyrir hinn almenna markaš žar ķ landi. 

Bara žessi tvö atriši, veršstefna og orkuöryggi eru ķ uppnįmi og engin viršist ętla aš bera į žvķ įbyrgš hvernig meš žessi mįl skal fariš. Forstjórinn viršist komast upp meš aš gera og segja žaš sem honum dettur ķ hug į hverjum tķma og stefna sś sem fyrirtękiš rekur viršist frį honum fengin en ekki kjörnum fulltrśum žjóšarinnar.

Žvķ er hér enn į nż kallaš eftir aš Alžingi marki eigendastefnu Landsvirkjunar įšur en ķ óefni er komiš.


Orsakatengsl neyslu og fjölgunar śtsölustaša ofmetin

Enn į nż ętla ég mér aš setja hér nokkrar lķnur į blaš um markašssetningu į įfengi ķ tengslum viš įfengisfrumvarpiš svokallaša, žrįtt fyrir aš žaš sé lķkt og aš lenda undir valtara svo mikill er tilfinningažrungin hjį żmsum žeim sem komiš hafa fram į ritvöllinn opinberlega. 

Sķšastlišinn laugardag birtist grein į mbl.is sem bar yfirskriftina „Aukiš ašgengi eykur skaša“ žarna var į feršinni frįsögn frį hįdegisfundi žar sem Ögmundur Jónasson stjórnaši umręšum. Spurningunum hver į aš selja įfengi? Og hvaš segja rann­sókn­ir? Var varpaš upp til umręšu. Žvķ mišur įtti ég ekki heimangengt į fundinn sem eflaust hefur veriš afar fróšlegur. Mér finnst žaš til fyrirmyndar aš standa aš upplżstri umręšu žar sem öll sjónarmiš fį aš koma fram.

Ķ umręddri grein į mbl.is er sérstaklega fjallaš um erindi sem Hlynur Davķš Löve lęknir flutti. Žar voru dregnar fram afleišingar žess ef drykkja eykst og myndin er ekki fögur. Ekki er nokkur vafi aš aukin neysla įfengis er böl.

Nś mį vera aš tślkun blašamannsins į framsögunni sé önnur en til var ętlast en ég ętla aš leyfa mér aš gera rįš fyrir aš svo sé ekki.  Vandinn ķ framsetningu lęknisins og žaš atriši sem ég į svo erfitt meš aš kaupa er žetta: Frummęlandi gefur sér žaš aš fjölgun śtsölustaša muni auka neyslu. Ég hef ekki séš nokkra rannsókn (hef žó leitaš vķša) sem styšur žį kenningu aš į mettum markaši žar sem framboš er meira en eftirspurn aukist neysla viš fjölgun śtsölustaša. Žetta stenst ekki skošun. Er beinlķnis fręšilega röng įlyktun. 

Žaš er rétt aš aukiš ašgengi į markaši žar sem eftirspurn er umfram framboš, hefur įhrif til aukningar. Žvķ er ekki aš fyrir aš fara į markaši meš įfengi ķ hinum vestręna heimi. Įfengismarkašur er skilgreindur af opinberum ašilum sem mettur markašur og hegšar sér viš breyttum markašsašstęšum samkvęmt žvķ. 

Samkvęmt greininni į mbl.is var einnig geršur samanburšur į milli Danmerkur og Ķslands hvaš varšar lög og reglur um ašgengi annarsvegar og neyslu og sölu į įfengi hinsvegar. Nż­gengi og algengi flestra žeirra sjśk­dóma sem tengja mį beint viš įfeng­isneyslu var hęst ķ Dan­mörku, en lęgst į Ķslandi og lķfs­lķk­ur reynd­ust mest­ar į Ķslandi. 

Žaš getur reynst hęttulegt aš draga fram tölur lķkt og žessar, meš žaš ķ huga aš sżna fram į orsakatengsl, sérstaklega ef ekki hefur veriš reynt aš einangra ašrar breytur. Žannig er bęši žekkt og višurkennt aš veršlagning į įfengi er sį žįttur sem mest įhrif hefur į neyslumunstur. Žaš er lķka žekkt aš veršlag į įfengi ķ Danmörku er umtalsvert lęgra en žaš sem žekkist hér. Žvķ eru talsveršar lķkur aš mun į heildarneyslu įfengis milli Danmerkur og Ķslands megi frekar rekja til mismunar ķ veršlagningu en ašgengis.


Ašgerša er žörf ķ markašsmįlum sjįvarfangs

Sjįvarklasinn birti 20. febrśar sķšastlišinn merkilega grein į vef sķnum sem nefnist „Getum viš notaš įföll til žess aš hugsa hlutina upp į nżtt?“ Ķ žessari śtgįfu Sjįvarklasans kemur fram aš ķ nżlišnu verkfalli sjómanna hafi reynst tiltölulega aušvelt fyrir söluašila į erlendum mörkušum aš skipta śt ķslensku flökunum fyrir norsk eša rśssnesk eša aš bjóša ašrar hvķtfisktegundir.

Ķ janśar 2015 ritaši ég grein žar sem ég benti į stöšu ķslensks fisks ķ huga žżskra neytenda. Žį höfšu Noršmenn nżlega lokiš afar yfirgripsmikilli rannsókn į žżska neytendamarkašnum meš sjįvarafuršir. Žessi rannsókn Noršmanna leiddi ķ ljós aš samningsstaša ķslenskra ašila ķ śtflutningi į sjįvarafuršum er veik. Įstęšan er helst sś aš vitund neytenda ķ miš Evrópu į sérstöšu ķslenskra sjįvarafurša er lķtil. 

Ķ žessari rannsókn Noršmanna mįtti sjį sterkar vķsbendingar um aš žżskir neytendur žekkja įgętlega norskan lax og norskan göngužorsk. En žaš sem vakti sérstakan įhuga minn var sś stašreynd aš žarna var aš finna sterkar vķsbendingar um aš žżskir neytendur telji ķslenska žorskinn vera žżskan.

Žaš er sķšan ķ sjómannaverkfalli nś tveimur įrum sķšar sem stašfesting į žvķ aš vķsbendingin eigi viš rök aš styšjast kemur fram. Ķslenskum fisk var skipt śt fyrir fisk frį öšrum löndum įn žess aš neytendur žar hefšu viš žaš nokkrar athugasemdir. 

Ekki er nokkur vafi aš miklir fjįrmunir töpušust į sjómannaverkfallinu en lķkt og Sjįvarklasinn nefnir ķ grein sinni, mį fęra sannfęrandi rök fyrir žvķ aš tjóniš af ašgeršarleysinu į samrżmdri markašssetningu sjįvarafurša geti jafnvel veriš enn meira og žaš fer vaxandi.

Stjórnendur śtflutningsfyrirtękja sjįvarafurša į Ķslandi viršast lķtiš hafa nżtt sér ašgreiningarmöguleika afurša sinna gagnvart öšru sjįvarfangi į erlendum mörkušum. Lķklegustu skżringarnar eru annaš hvort žęr, aš žeir hafi ekki gert sér fulla grein fyrir įvinningnum af žvķ eša ekki tališ hann nęgilega mikinn. Sś atburšarįs sem fór ķ gang meš staškvęmdarvörur ķ kjölfar žess aš ekki tókst aš flytja śt afuršir vegna verkfalls ętti aš żta duglega viš žeim.

Raunar er žaš svo aš einstaka ašilar hafa įttaš sig į žessu en ekki fundiš leiš til žess aš nį fram samstöšu mešal fjöldans ķ langtķma markašsįtak. Žannig sagši Helgi Anton Eirķksson forstjóri Iceland Seafood į Višskiptažingi nżveriš aš Ķslendingar ęttu aš leggja kapp į aš hefja beint samtal viš erlenda neytendur į vörunum okkar en lįta ekki stašar numiš žar sem viš erum nśna. Helgi hittir žarna algerlega naglann į höfušiš. 

Vegna langtķma skorts į samtali viš erlenda neytendur hefur vitund žeirra um gęši og sérstöšu ķslensks sjįvarfangs dvķnaš. Įhrif žessa til lengri tķma fyrir śtflytjendur eru minnkandi hlutdeild og lęgra verš. Nżjustu rannsóknir benda til žess aš meš uppbyggingu vörumerkjavitundar ķ huga neytenda sé eftir verulegum įvinning aš sękjast. Įvinning sem įrlega gęti skilaš tugum prósenta ķ auknum śtflutningsveršmętum ef rétt er į mįlum haldiš.


Nś hitnar undir sprittinu

Ég hef, svo sem eins og įšur hefur komiš fram ķ skrifum mķnum hér, fylgst nokkuš meš umręšunni um bošaš įfengisfrumvarp. Ķ žessari umręšu endurspeglast ķ raun ķslensk umręšuhefš og rökręša sķšustu įratuga. Umręšan er aš mestu tekin į tilfinningalegum nótum og mikiš gert af žvķ aš fara ķ manninn en ekki mįlefniš. Nś eša hitt aš settar eru fram illa rökstuddar fullyršingar ķ staš rökstušnings, žį reyna menn aš gefa skošunum sķnum vęgi meš žvķ aš leggja įherslu į stöšu sķna ķ samfélaginu og eša menntun. Ķ einhverjum tilfellum bęši. Žvķ mį segja aš žaš sé aš hitna undir sprittinu.  

Nś vill ég taka fram svo žaš fari ekki į milli mįla aš ég er engin talsmašur įfengis eša įfengisneyslu. Žvert į móti hef ég allan vara į, sjįlfur uppalinn og umkringdur ašstęšum žar sem verstu hlišar įfengis og neyslu žess hafa veriš til stašar. Ég er hinsvegar talsmašur žess aš verslunarrekstur hverskonar og žjónusta eigi frekar aš vera ķ höndum einstaklinga en rķkisins. Žaš snżst aš miklu leiti um valdveitingu og traust.

Ég trśi žvķ aš einstaklingur sem fęr leyfi til sölu į vöru eins og įfengi leggi sig allan fram um aš veita višskiptavinum sķnum bestu mögulegu žjónustu um leiš og hann viršir žęr reglur sem honum ber aš starfa eftir. Hann gangi til nįša aš kvöldi hugsandi um žaš hvernig gera megi betur fyrir višskiptavininn į morgun heldur en ķ dag. Ég vill lķka taka fram aš ég er į engan hįtt aš leggjast gegn žvķ frįbęra starfi sem samtök eins og SĮA vinna. Ég ber ómęlda viršingu fyrir žvķ starfi sem žar er unniš. Hef sjįlfur oršiš vitni af žvķ hvernig samtökin umturnušu lķfi nįkominna ęttingja til betri vegar. Nóg um žaš.

Aftur aš umręšunni. Ég hef undanfarna daga séš żmsar greinar ķ blöšum žar sem borin eru fram rök af vel menntušum einstaklingum sem viršast ekki standast einföldustu kröfur vķsinda- og menntasamfélagsins. Tökum dęmi:

Ķ morgun stökk fram į ritvöllinn ašili sem titlar sig gešlękni, hann ritar mešal annars:

„Reynsla vestręnna žjóša af žvķ aš einkavęša įfengissölu er į eina leiš: įfengisneysla eykst meš tilheyrandi aukningu į įfengistengdu heilsutjóni og samfélagsböli.“

Stór fullyršing sem ég hef ekki fundiš bitastęš rök fyrir og hef žó leitaš. Žó kann vel aš vera aš rökin séu til. Ég tel žaš ešlilega kröfu žegar vel menntaš fólk setur fram svona fullyršingar žį sé vķsaš ķ ritrżnda fręšigrein śr višurkenndu fręšariti mįlflutningi žeim sem settur er fram til stušnings. 

Embętti land­lękn­is hef­ur ķt­rekaš and­stöšu sķna viš vęntanlegt frum­varp. Ķ frétt ķ Morgunblašinu kem­ur fram aš embęttiš telur mik­il­vęgt aš skoša heild­ar­mynd­ina og hafa heil­brigšis­sjón­ar­miš aš leišarljósi įšur en tvęr af žrem­ur virk­ustu for­varn­arašgeršum Alžjóšaheil­brigšismįla­stofn­un­ar­inn­ar eru af­numd­ar, ž.e. tak­mörk­un į ašgengi og bann viš aug­lżs­ing­um, segir landlęknir. 

Žarna fellur embęttiš ķ žį gryfju aš gefa sér aš ašgengi og birting auglżsinga séu séu tvęr af žremur virkustu forvarnarašgeršum žjóšarinnar ķ įfengismįlum. Ég er algerlega ósammįla žeirri fullyršingu. Ég hef hér ķ annarri grein hér bent į aš aukiš ašgengi į mettum markaši og markaši žar sem ekki hefur tekist aš uppfylla eftirspurn eru sitt hvor hluturinn. Margir, žar į mešal landlęknisembęttiš viršast rugla žessu saman. Hitt er aš allar višurkenndar ritrżndar rannsóknir sem ég hef fundiš į tengslum auglżsinga og aukinnar įfengisneyslu benda til žess aš tengslin žar į milli séu lķtil eša engin. 

Til er fjöldi rannsókna sem kanna žessi tengsl įfengisauglżsinga og neyslu. T.d. geršu Makowsky og Whitehead rannsókn į afléttingu į 58 įra gömlu banni į įfengisauglżsingum ķ Saskatchewan ķ Canada sem var aflétt 3 október 1983.

Leyfšar voru auglżsingar į bjór og vķni ķ śtvarpi og ķ sjónvarpi og bjór, vķn og sterkt įfengi mįtti auglżsa ķ dagblöšum og tķmaritum. Viš rannsóknina voru notašar mįnašarlegar sölutölur į įfengi frį 1981 til 1987. Nišurstöšur rannsóknarinnar sżndu aš eftir aš auglżsingabanninu var aflétt jókst sala į bjór en sala į sterku įfengi minnkaši.

Aflétting auglżsingabannsins hafši engin įhrif į sölu į vķni og heildar įfengisneyslu ķ Saskatchewan žrįtt fyrir tilkomu įfengisauglżsinga (Makowsky og Whitehead, 1991). 

En žaš er lķka eins og žaš gleymist alltaf hver tilgangur įfengislaganna er.  Hann er ekki aš vinna gegn neyslu įfengis heldur misnotkunar žess.  

Ef viš teljum aš rétt sé aš koma ķ veg fyrir neyslu įfengis sé rétta leišin til žess aš minnka misnotkun. Ęttum viš aš gera róttękar breytingar į ĮTVR ķ žį įtt sem Įsdķs Halla Bragadóttir hefur lagt til. Hśn vill aš śtibśum verši fękkaš. Opnunartķmi styttur. Žį verši alltaf lokaš um helgar og einnig į sumrin. Ķ vištali viš DV lżsir Įsdķs žvķ sem sinni persónulegu skošun aš įfengi og tóbak sé illa misnotaš ķ samfélaginu. Žess vegna žurfum viš aš finna leišir til aš stemma stigu viš žvķ. Rangt sé aš lifa ķ žeirri blekkingu aš sérstök įfengisverslun į vegum rķkisins leysi vandann.

Viršingarvert, hreint og beint višhorf žar sem ekki er veriš aš blekkja fólk eša nota vafasöm rök. En ég persónulega er į móti svona ašgeršum. Mķn skošun er aš forvarnir og fręšsla séu besta leišin til žess aš nį įrangri ķ žvķ aš minnka misnotkun. Ķ nżju bošušu frumvarpi er gert rįš fyrir fimmföldun į framlagi til fręšslu og forvarna. Žaš er aš mķnu viti mun įhrifameiri leiš en aš takmarka ašgengi lķkt og Įsdķs Halla leggur til. 


Višauki skrifašur 21. febrśar 2017,
Vegna žessara orša minna hér aš ofan „sjįlfur uppalinn og umkringdur ašstęšum žar sem verstu hlišar įfengis og neyslu žess hafa veriš til stašar.“ vill ég taka eftirfarandi fram.

Eins og žeir vita sem til mķn žekkja er ég alinn upp eftir 7 įra aldur af ömmu minni sem var mikil sóma kona og reglusöm meš afbrigšum. Tilvitnunin hér aš ofan į žvķ engan veginn viš um hana sem var mķn stoš og stytta alla tķš. Mér žykir leitt aš orš mķn skulu mögulega hafa misskilist og vill bišja alla hlutašeigandi afsökunar į žvķ aš hafa ekki skżrt hug minn nęgilega vel. 


Af karpi um sölu įfengis

Bošaš įfengisfrumvarp į Alžingi hefur žegar valdi nokkrum óróa og tilfinningarķkum upphrópunum ķ samfélaginu okkar. Žeir sem setja sig į móti frumvarpinu bera fyrir sig lżšheilsusjónarmiš og sameiginlega įbyrgš allra į įfengismenningu žjóšarinnar. Žeir sem męla fyrir frumvarpinu benda į frelsi einstaklingsins og persónuįbyrgš hvers og eins ķ umgengni viš žennan vķmugjafa. Einnig benda žeir į žį mżtu aš žaš standist ekki skošun aš rķkiš sé eini ašilinn sem treystandi sé til žess aš afgreiša vöru sem skilgreindur hópur mį ekki kaupa.

Ég hef furšaš mig į żmsum žeim fullyršingum sem settar hafa veriš fram ķ žessari umręšu. Rökfęrsla žeirra sem setja sig į móti frumvarpinu er oftar en ekki byggš į „af žvķ bara“ tilfinningalegum rökum eša upphrópunum žar sem reynt er aš tengja almenn lżšheilsu sjónarmiš viš tegund verslunar. Mikiš af žessum rökum get ég tekiš heilshugar undir s.s. eins og aš įfengi er óhollt og neysla žess getur valdiš skorpulifur, heilarżrnun og svo er rétt aš nefna hér fylgifiska eins og hęttu į heimilisofbeldi, tilefnislausar įrįsir į vegfarendur og margt fleira mį telja upp įfenginu til miska.

Öll žessi lżšheilsusjónarmiš eru sannarlega fylgifiskar įfengisneyslu en hafa ekkert meš žaš aš gera hver žaš er sem selur įfengiš. Įfengismarkašur er ķ markašsfręšilegum skilningi svokallašur mettur markašur ž.e. aš frambošiš nęr aš uppfylla eftirspurnina. Žaš lķšur engin fyrir skort į žessari vöru. Į mettum markaši hefur breyting į framboši sįra lķtil įhrif į neyslumagn, eftir sem įšur mun frambošiš uppfylla eftirspurnina. Žaš sem mun gerast er aš žaš veršur tilfęrsla į sölu į milli žjónustuašila og neytendur munu fęra innkaup sķn žangaš sem žeim hentar hverju sinni įn žess aš magn aukist.

Annaš dęmi um mettan markaš sem hefur veruleg įhrif į lżšheilsu okkar er bifreišamarkašur. Bķlar fella nokkur af okkur į hverju įri auk žess sem óhófleg notkun žeirra stušlar aš hreyfingarleysi og žyngdaraukningu, mengun frį žeim er okkur öllum skašleg ķ miklum męli. En öll gerum viš okkur grein fyrir žvķ aš fjölgun śtsölustaša į bifreišum hefur ekki bein tengsl viš žann fjölda bifreiša sem seldur er į hverju įri. Žaš er vegna žess aš bifreišar eru į mettum markaši lķkt og įfengi.

Žaš aš gera žvķ starfsfólki sem mögulega veršur treyst til žess aš höndla meš žessa vöru žaš upp fyrirfram aš žaš sé ekki starfi sķnu vaxiš, eša žaš sé lķklegra heldur en ašrir aš brjóta žau lög sem žvķ ber aš fara eftir, stenst ekki neina rökręšu.

Žaš er rétt sem komiš hefur fram aš sį žįttur sem mest įhrif hefur į neyslumunstur er veršlagning. Žekkt er aš ĮTVR vinnur į flatri įlagningu sem er 12%. Ķ dagvöruverslun er mešaltalsįlagning 25 til 26% samkvęmt śttekt Samkeppnisstofnunar um veršlagsžróun į matvörumarkaši hér į landi. Af žessu mį rįša aš ólķklegt er aš verš įfengis lękki sem neinu nemur ef sala į vörunni veršur flutt ķ hendur einkaašila. Lķklegra er aš veršįlagning smįsalans muni yfir tķma frekar leiša til hękkunar į vöruverši. Hękkun mun hafa įhrif til almennt minnkašra innkaupa į įfengi.

Į sama tķma er rétt aš hugleiša aš of hįtt verš į įfengi hvetur til ólöglegrar starfsemi, glępa, landabruggs og frambošs annarra ólöglegra vķmuefna. Hér į landi er įfengi mjög dżrt, svo dżrt aš unglingur sem ętlar sér aš komast ķ vķmu hefur kost į žvķ aš kaupa annarskonar vķmugjafa mun lęgra verši en įfengi. Į svörtum markaši hér į landi er bęši ódżrara og einfaldara aš nįlgast kannabis eša uppįskrifaš lęknadób į netinu. Margskonar böl getur žvķ fylgt almennri haftastefnu og forręšishyggju.

Žaš vekur lķka athygli undirritašs aš samkvęmt bošušu įfengisfrumvarpi į aš stórauka fjįrframlög til forvarna. Viš žekkjum jś į eigin skinni aš forvarnir og fręšsla hafa umtalsverš įhrif į neyslu ungmenna. Įrangur forvarnarstarfs ķ tóbaksnotkun er góšur vitnisburšur žess sem mį įorka meš fręšslu og forvörnum. Žessu ber aš fagna.


Karp um rķkis- eša einkarekstur

Žęr fréttir bįrust ķ vikunni aš Klķnķkin ķ Įrmśla hefši fengiš leyfi embęttis landlęknis til žess aš reka sérhęfša sjśkrahśsžjónustu meš fimm daga legudeild. Nokkur órói hefur myndast eftir žessa frétt žar sem įtakalķnurnar viršast vera rķkisrekstur eša einkarekstur.

Stéttarfélagiš BSRB blandar sér mešal annarra ķ žessa umręšu. BSRB varar stjórnvöld viš žvķ aš lįta undan žrżstingi žeirra sem vildu einkavęša frekar ķ heilbrigšiskerfinu. Telja samtökin slķka einkavęšingu vera ķ andstöšu viš vilja meirihluta žjóšarinnar. Ég veit ekki til žess aš žjóšin hafi veriš spurš. 

Ķ mķnum huga er žetta algerlega röng įtakalķna. Hvort um rķkisrekstur eša einkarekstur er aš ręša er ekki žaš sem mįli skiptir fyrir megin žorra landsmanna. Žaš sem skiptir mįli eru frekar atriši eins og, žjónusta sé eins góš og mögulegt er. Aš žeir efnameiri geti ekki ķ krafti aušs greitt til aš komast framar į bišlistum. Aš sama eša lęgra verš sé greitt fyrir žjónustuna śr hinum sameiginlegu sjóšum okkar. Aš öllum rįšum sé beitt til žess aš bišlistar séu eins stuttir og frekast er unnt. Aš lęknar og starfsfólk hafi nżjustu og bestu tęki til aš leysa śr žeim verkefnum sem žeirra bķša. 

Mér finnst žetta skipta meira mįli en hvort aš ég fę žjónustu śr einka- eša rķkisrekstri. Žaš felst ótrślega mikil sóun ķ žvķ aš fólk, oft į besta aldri, skuli vera óvinnufęrt langtķmum saman aš bķša eftir žvķ aš komast ķ ašgerš. Śr žvķ žarf aš bęta. 

Lęknar žeir sem starfa į Klķnķkinni Įrmśla eru meš samning viš Sjśkratryggingar Ķslands sem sjįlfstętt starfandi lęknar. Sį samningur innifelur ekki žęr ašgeršir sem kalla į innlögn sjśklinga ķ allt aš fimm daga. Segir Steingrķmur Ari Arason, forstjóri Sjśkratrygginga Ķslands ķ samtali viš Morgunblašiš. Įšur en hęgt er aš gera slķkan samning žarf rįšherra og rįšuneytiš aš gefa śt sķna afstöšu sem stefnumótandi ašili. 

Žį vöktu athygli mķna višbrögš Pįls Matthķassonar, forstjóra Landspķtalans. Honum lįšist alveg aš geta žess aš ef hęgt er aš fį sömu žjónustu į fleiri en einum staš žį eiga neytendur (sjśklingar) valkost Žeir geta žį leitaš stašfestingar į sjśkdómsgreiningum og fengiš nżja valkosti sem styšja erfišar įkvaršanir. Jafnvel įkvešiš hverjum žeir treysta best til žess aš framkvęma į žeim ašgerš.

Pįll telur aš bęklunarsérgreinin verši veikari į Landspķtalanum. Hann viršist žį vera aš gefa sér aš sérhęft starfsfólk hans vilji flytja sig frį Landspķtala. Ķ augnablikinu finnst mér žessi rök halda illa en ég višurkenni aš mögulega vantar mig heildar yfirsżn ķ mįlaflokknum til žess aš sjį žetta sömu augum og forstjórinn. 

Ég hefši žó tališ aš ef Klķnķkin ķ Įrmśla gęti bęši faglega og efnahagslega létt af Landspķtala įkvešnum žrżstingi žį bęri aš fagna žvķ. Viš sem žjóš getum ekki leyft okkur eša sętt okkur viš žaš įstand aš įtök um rekstrarform (rķkis- eša einkarekstur) verši aš millustein um hįls okkar ķ staš žess aš tryggja meš stefnumótandi löggjöf jafnręši og ašgengi įn tillits til efnahags. žvķ žaš er lķkast til vilji žjóšarinnar. 

Rķkisrekstur tryggir ekki frekar jafnręši ķ ašgengi įn tillits til efnahags frekar en annaš rekstrarform. Aš halda žvķ fram er blekking. Žjónustan viš borgarana og jafnt ašgengi er žaš sem viš eigum aš horfa til og svo eigum viš aš fagna einkaframtaki ķ heilbrigšiskerfinu sem eykur möguleika og žjónustu viš borgaranna.


Nż tękifęri į įlmarkaši meš markašslegri ašgreiningu

Margt bendir til žess aš nż og spennandi tękifęri séu aš skapast ķ ķslenskum orkuišnaši. Įlrisinn Alcoa sem er móšurfyrirtęki Fjaršarįls į Reyšarfirši lagši sérstaka įherslu į kolefnislįgar vörur sem framleiddar eru fyrir austan į stęrstu įlsżningu heims, sem haldin var ķ Dusseldorf. Sérstök įhersla var lögš į įl sem framleitt er meš vatnsorku og einnig į endurunniš įl. 

Žetta eru nokkur tķšindi į markaši meš įl. Žaš hefur veriš nįnast óžekkt hingaš til aš įlframleišendur ašgreini sig meš kolefnisspori mįlmsins į markaši. ķ žessari ašgreiningu felast grķšarleg tękifęri fyrir ķslenskan śtflutning į įli. 

Hvergi ķ heiminum er įl framleitt meš lęgra kolefnisfótspori en hér į landi. Ef horft er til Kķna žar sem įlframleišsla hefur veriš ķ miklum vexti, žį er 90% įls framleitt meš kolum og losun gróšurhśsalofttegunda žvķ tķfalt meiri en hér į landi. Įl er žvķ ekki endilega žaš sama og įl.

Ef sś staša myndast į markaši aš įlnotendur ķ fjölbreyttum išnaši sjį markašsleg tękifęri ķ žvķ aš nota įl meš lįgu kolefnisfótspori, geta framleišendur hér į landi mögulega fengiš mun hęrra verš fyrir afuršir sķnar en almennt gerist ķ nįnustu framtķš. Žaš styšur žessar hugmyndir aš į Vesturlöndum er almennur žrżstingur į kolefnislįgar afuršir sķfellt aš aukast. Markašir eru aš stórum hluta tilbśnir aš greiša eitthvaš hęrra verš fyrir vörur ef kolefnissporiš er lęgra. 

Mikiš framboš hefur veriš į įli frį Kķna sķšustu mįnuši. Žetta hefur valdiš nokkurri lękkun į heimsmarkašsverši. Sem svo žżšir fyrir okkur Ķslendinga lęgra verš fyrir raforkuna sem viš seljum ķ framleišsluna vegna tengingar įlveršs viš orkuveršiš. Markašsleg ašgreining į įli framleiddu hér į landi gęti gjörbreytt žessari stöšu.

Ašgreining er lykilžįttur ķ stašfęrslu vörumerkja. Eitt af markmišum ašgreiningar er aš skapa eftirsóknarverša stöšu ķ hugum višskiptavina og skapa žannig aukiš eša višbętt virši. Žar sem viršistilboš fyrirtękja felst ķ ašgreiningunni, er afar mikilvęgt aš hśn sé ķ samręmi viš žarfir žeirra markhópa sem fyrirtękiš žjónar. Skynjun neytenda į Vesturlöndum um mikilvęgi žess aš takmarka kolefnisfótspor į sem flestum svišum opnar hér įšur óžekkt tękifęri. 

Ķslenskt įl meš tķu sinnum lęgra kolefnisfótspor en įl frį Kķna hefur nęga sérstöšu į markaši til ašgreiningar. Takist markašssetning į žessum ašgreiningaržętti vel, er ekki ólķklegt aš įl framleitt į Ķslandi geti oršiš aš einhverju leiti ónęmt fyrir veršlękkunum į heimsmarkaši meš įl ķ framtķšinni.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Pistlar

Höfundur

Viðar Garðarsson
Viðar Garðarsson
Höfundur er markašsrįšgjafi hjį markadsmenn.is og stjórnendažjįlfari hjį Leadership Management International.

Tónlistarspilari

Jśnķ 2017
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Myndaalbśm

Nżjustu myndir

  • Google trends
  • Mynd 2 Orkunotkun heimsins á mann, byggt á  BP Statistical Review of World Energy 2105 data. Áætlun 2015 og nótur eftir G. Tverberg
  • Mynd 1 línurit  eftir  Robert Hirsch yfir samhengi vaxtar olíuvinnslu og landsframleiðslu. 1986 til 2005.  (Tekið frá: https://ourfiniteworld.com/oil-supply-limits-and-the-continuing-financial-crisis/)
  • Mynd 1 línurit  eftir  Robert Hirsch yfir samhengi vaxtar olíuvinnslu og landsframleiðslu. 1986 til 2005.  (Tekið frá: https://ourfiniteworld.com/oil-supply-limits-and-the-continuing-financial-crisis/)
  • Mynd 1 línurit  eftir  Robert Hirsch yfir samhengi vaxtar olíuvinnslu og landsframleiðslu. 1986 til 2005.  (Tekið frá: https://ourfiniteworld.com/oil-supply-limits-and-the-continuing-financial-crisis/)

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (27.6.): 0
  • Sl. sólarhring: 0
  • Sl. viku: 3
  • Frį upphafi: 3825

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 3
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband